- kokuliai
- kokùliai sm. pl. (2) Sn marškiniai (ppr. vaiko): Iš šito audeklo išeis vaikui kokùliai Lš. Petruk, eikšę – gausi naujus kokuliùs Švn. Gerai išsivanojau pirty, parėjęs apsivilkau naujais kokuliais, tai kap vyras išmiegojau Lzd. Duosiu baltus kokulius Kč.
Dictionary of the Lithuanian Language.